Brolių ir seserų santykiai kartais gali atrodyti sudėtingi. Gali būti neįtikėtinai sunku likti nešališkiems, žaidžiant broliams ir seserims, kai elgesys atrodo neteisingas, agresyvus ar grubus.
Aš tai gerai žinau iš savo asmeninės, mamos patirties. Be abejonės, mes visada privalome įsikišti, jei vaikai gali vienas kitą sužeisti. Tačiau net ir tokiais atvejais mano patirtis rodo, jog daugiausia trumpalaikės ir ilgalaikės naudos galime atnešti nusimetę suaugusiųjų vertinimo akinius ir įsikišę neutraliai. Štai kodėl:
1. Vertinimas nepadeda
Mūsų vaikų elgesys visuomet atspindi, kaip patogiai jie jaučiasi. Nemalonūs, kontroliuojantys ar netgi agresyvūs impulsai susilpninami, jei yra priimami ir, idealiu atveju – suprantami, o ne gėdinami ir baudžiami. Dažnai pasitaiko, kad vyresni vaikai ima siekti dominuoti, bandydami atgauti kontrolės jausmą, prarastą atsiradus jaunesniajam broliui ar seseriai. Jiems reikia mūsų pagalbos, kai tokie impulsai tampa nesaugūs ar destruktyvūs, bet pats elgesys turi prasmę.
2. Vertinimas įkala pleištą brolių ir seserų tarpusavio santykiuose
Kai vaikai nuolat jaučia mūsų nekantrumą, susierzinimą ir pyktį bendraujant su jais, jie negali jaustis kitaip, kaip tik susigėdę ir atstumti. Tikriausiai visi esame girdėję vienaip ar kitaip suformuluotą išsireiškimą: „Vaikams labiausiai mūsų reikia tuomet, kai jie jaučiasi blogiausiai“. Tiksliau ir nepasakysi. Vaikai atsiskleidžia, kai jaučiasi priimti savo tėvų tokie, kokie yra. Nutolimas juos gąsdina ir šis nepatogus jausmas gali iššaukti dar daugiau nepageidaujamo elgesio. Netgi blogiau – šis jausmas gali pasiekti giliausius klodus ir neigiamai paveikti savivertę.
3. Vertinimas – neproduktyvus energijos panaudojimo būdas
Perdėtas įsitraukimas ir mikrovaldymas nėra produktyvūs, nes jie tik įlieja žibalo į konfliktų ugnį ir toliau skatina netinkamą elgesį. Negana to, jog iš esmės bergždžias, mūsų įsitraukimas į brolių ir seserų santykius mus pačius greitai išvargina, daro nekantrius ir įsitempusius, dėl ko nepageidaujamo elgesio ir ribų tikrinimo tik padaugėja – taip įsukamas uždaras ratas.
4. Vertinimas klijuoja etiketes ir riboja
Vaikai lengvai pastebi mūsų vertinimus ir tai gali skatinti identifikuotis kaip blogiukus ar aukas. Kaip ir visos etiketės, jos gali tapti išsipildančiomis pranašystėmis ir mažų mažiausiai riboja ir varžo kiekvieną įtrauktą vaiką.
5. Vertinimas sukelia apmaudą tarp brolių ir seserų
Iš vyresniojo vaiko perspektyvos sunku puoselėti pozityvius jausmus kažkam, kas ne tik įsibrovė į tavo gyvenimą ir privertė dalytis mylimais tėveliais, bet lyg netyčia išprovokavo elgesį, dėl kurio jų akyse tapai blogiuku. Mūsų vaikų poreikis būti priimtiems yra toks stiprus, kad vertinimas gali beveik dusinti, apsunkindamas gebėjimą jaustis gerai savame kailyje, kas lyg deguonis būtina norint sukurti meilės kupinus, stiprius tarpusavio santykius.
6. Vertinimas trukdo mokytis
Vienas iš daugybės privalumų augant su broliais ir seserimis – galimybė gauti daug patirties, reikalingos praktiniams socialiniams įgūdžiams: konfliktų valdymui, savireguliacijai, problemų sprendimui ir vaidmenų žaidimui, vystymuisi. Kaip ir mokantis bet ką kita, maži vaikai čia taip pat yra ekspertai.
Taip, jiems reikalingos saugios ribos ir įsikišti, kai jų impulsai tampa stipresni už juos pačius, būtinas atskyrimas (amžiui tinkamos žaidimų erdvės gali padėti prevencijai, nes suteikia vaikams galimybę pasirinkti žaisti vieniems). Tačiau paprastai vaikai mokosi greičiausiai, kai jiems suteikiame kuo daugiau laisvės.
7. Vertinimas yra trumparegiškas
Paprastai mūsų vertinimas yra ne kas kita, kaip visiškai neteisingas vaikų požiūrio ir patirties interpretavimas. Jei žvelgiame su visišku pasitikėjimu ir empatija, mes galime įsiterpti pasirinktinai, ramiai ir neutraliai, būdami atviri kiekvieno vaiko požiūriui ir jausmams.
Pasitikėjimas leidžia įžvelgti pačias geriausias kiekvieno vaiko savybes ir suteikia jiems geriausias galimybes sėkmei. Dauguma mūsų puikiai pasirodys bet kokiame darbe ar vaidmenyje, kai mumis visiškai pasitikima, o ne siekiama perdėtai valdyti, abejoti ar smulkmeniškai tikrinti. Vaikai niekuo nesiskiria.
Pasitikėjimas leidžia kontroliuoti brolių ir seserų santykius tiems, kam ir priklauso – jiems patiems. Tiesą sakant, tie santykiai visuomet bus jų pačių, todėl jau dabar galime juos paleisti. Mes niekada neturėsime galios nurodyti, ką jie turi vienas kitam jausti.
Pasitikėjimas stiprina tikrumą. Pasitikėjimas ir empatija gydo žaizdas, taiso klaidas, suartina. Tuomet brolių ir seserų santykiai kelia daugiau džiaugsmo, nei rūpesčio, o vaikai klesti, kai mes tikime jų prigimtiniu gerumu.
***
Su autorės sutikimu, išverstas Janet Lansbury straipsnis: 7 reasons to Stop Judging (and start trusting) Sibling Play
Nuotrauka: Kristina Rutkauskienė
Norite sužinoti daugiau apie tai, kaip elgtis brolių ir seserų konflikto atveju? Jums pravers pokalbis su pasaulinio garso psichologe dr. Laura Markham „Brolių ir seserų santykiai“.
Dovilė Šafranauskė ♡ @pagarbitevyste
Taip pat skaitykite:
Raktas į vaiko širdį (7 jo veikimo būdai)
019: Ar reikia mokyti vaikus empatijos? Pokalbis su Greta Urbonavičiūte
015: Priimti vaikų emocijas – tai priimti pačius vaikus. Pokalbis su Aušra Rupeika