Pastaruoju metu keletas skaitytojų prašė manęs parašyti trumpą straipsnį, kuriuo jie galėtų pasidalyti su šeima ir draugais, kad paaiškintų Magdos Gerber RIE Pagarbios tėvystės principus.
Tiesą sakant, man nebūdinga reikšti mintis „paprastai“ ir „trumpai“, tai patvirtina ilgesni nei 1000 žodžių mano blogo įrašai, nors visų jų užmanymas buvo neviršyti 700. Nepaisant to, pabandysiu (nesidrovėkite bet kuriuo metu pereiti prie konkrečių punktų).
Tėvystę pagal RIE galima apibendrinti, kaip sąmoningą požiūrį į kūdikius. Mes suprantame ir pripažįstame, kad jie yra unikalūs, atskiri žmonės. Savo supratimą stipriname juos stebėdami – suteikdami erdvės, reikalingos parodyti, kokie jie yra ir kokie jų tikrieji poreikiai.
Tėvystė pagal RIE taip pat didina ir mūsų sąmoningumą. Jautriai stebėdami, mes išmokstame nedaryti skubotų išvadų, pavyzdžiui, kad mūsų vaikai nuobodžiauja, yra pavargę, sušalę, alkani ar nori paimti žaisliuką, kurį, kaip mums atrodo, jie pastebėjo kitoje kambario pusėje.
Mes išmokstame nedaryti skubotų išvadų, kad niurzgėjimas ar verkšlenimas reiškia, jog juos reikia priverstinai sodinti, paimti ant rankų arba supti, kad užmigtų. Mes pripažįstame, kad kaip ir mes, kūdikiai kartais nori pasidalyti savo jausmais ir mūsų padedami juos išgyventi.
Mes mokomės atskirti savo vaikų signalus nuo mūsų pačių projekcijų. Mes aiškiau suvokiame įpročius, kuriuos patys sukuriame (tarkim, kūdikio sodinimas ar supimas, siekiant užmigdyti) įpročius, kurie ilgainiui gali tapti vaiko poreikiais. Tai greičiau yra ne natūralūs, o dirbtinai sukurti poreikiai.
Trumpai tariant, RIE Pagarbi tėvystė skatina mus naudotis ne tik protu, bet ir instinktais, kad prieš reaguodami, atidžiai ir jautriai įsiklausytume. Jautriai stebėdami, įsitikiname, kad mūsų kūdikiai yra visaverčiai žmonės su savo mintimis, norais ir poreikiais. Kai įsisąmoniname šią tiesą, kelio atgal nebėra. Tuomet, kaip ir Alison Gopnik, viena iš kelių pirmaujančių psichologų, naujausiais metodais tiriančių kūdikių smegenis, mes imame stebėtis: „Kodėl gi mes taip ilgai klydome dėl kūdikių?“.
Patyrę stebėtojai, kaip RIE kūrėja Magda Gerber, neklydo. Daugiau nei prieš šešiasdešimt metų Gerber ir jos mentorė, pediatrė Emmi Pikler, suprato tai, ką Gopnik tyrimai pagaliau įrodė: vaikai gimsta su neįtikėtinais gebėjimais mokytis, unikaliomis savybėmis, giliomis mintimis ir emocijomis. Pikler ir Gerber jau prieš daug metų atmetė požiūrį į kūdikius, kaip į „mielus kukuliukus“ ir priėmė juos kaip visaverčius žmones, vertus mūsų pagarbos.
Gerber RIE Pagarbios tėvystės požiūrį lengviausia paaiškinti, kaip pagarbų elgesį su kūdikiais realybėje:
1. Mes bendraujame autentiškai. Kalbame savo natūralia kalba (gal kiek lėčiau nei įprastai), vartojame tikrus žodžius ir kalbame apie tikrus dalykus, ypač tiesiogiai susijusius su mūsų kūdikiais ir vykstančius šiuo metu. Mes skatiname kūdikius lavinti bendravimo įgūdžius užduodami klausimus ir suteikdami pakankamai laiko į juos atsakyti, visada pripažindami jų bendravimą.
2. Mes prašome kūdikių aktyviai dalyvauti jų priežiūroje, pavyzdžiui, keičiant sauskelnes, maudant, valgant, atliekant miego ritualus. Tuo metu skiriame jiems visą savo dėmesį. Šis įsitraukimas ir nedalomas dėmesys ugdo tėvų ir vaikų santykį, suteikia vaikams saugumo jausmą, reikalingą, kad jie galėtų atsiskirti ir įsitraukti į savarankišką žaidimą.
3. Mes skatiname netrukdomą savarankišką žaidimą, siūlydami net ir labai mažiems vaikams žaisti laisvai, jautriai stebėdami, kad be reikalo nepertrauktume, ir pasitikėdami, kad vaiko pasirinkti žaidimo būdai yra pakankami. Iš tiesų – tiesiog tobuli.
4. Mes leidžiame natūraliai, pagal įgimtą ritmą, vystytis vaikų motoriniams ir pažinimo įgūdžiams, savarankiškai žaidžiant ir laisvai judant įdomioje aplinkoje. Vietoje to, kad mokytume, ribotume ar kitaip veiktume šį natūralų procesą. Mūsų uždavinys šiame procese visų pirma – pasitikėti vaikais.
5. Mes vertiname vidinę motyvaciją ir kryptį, todėl pripažįstame pastangas ir stengiamės nesižarstyti pagyrimais. Mes tikime, kad vaikai save pažįsta geriau nei mes juos, todėl leidžiame imtis iniciatyvos žaidžiant ir pasirenkant veiklą, o ne projektuotuojame savo interesus. Mes skatiname savo vaikų aistras ir palaikome, kai jie siekia savo svajonių.
6. Mes skatiname vaikus savo reikšti emocijas atvirai jas priimdami ir pripažindami.
7. Mes pripažįstame, kad vaikams reikia pasitikinčio, empatiško lyderio ir aiškių ribų, o ne gėdinimo, dėmesio nukreipimo, bausmių ar atskyrimo laiko (angl. – time-out).
8. Mes leidžiame vaikams spręsti problemas ir mokytis iš jų amžiui tinkamų konfliktų juos palaikydami.
9. Mes suprantame savo pavyzdžio svarbą ir pripažįstame, jog vaikai mokosi iš kiekvieno mūsų žodžio ir veiksmo apie meilę, santykius, empatiją, dosnumą, atjautą, kantrybę, toleranciją, gerumą, sąžiningumą ir pagarbą. Iš esmės stebėdami mus jie mokosi apie save, savo galimybes ir savivertę, savo vietą mūsų širdyse ir pasaulyje.
Pastaba: tai nėra oficialūs Magdos Gerber RIE Pagarbios tėvystės principai (juos galite rasti čia).
Viso to rezultatas? Aš visiškai pritariu Magdos Gerber pažadui: „RIE padeda suaugusiems auginti gabius, pasitikinčius savimi, smalsius, dėmesingus, tyrinėjančius, bendradarbiaujančius, saugius, taikius, susikaupusius, iniciatyvius, išradingus, įsitraukusius, kryptingus, sąmoningus ir besidominčius vaikus“.
Bet labiausiai esu dėkinga Magdai Gerber už gilų pasitikėjimą ir abupusius pagarbius santykius su savo vaikais. Pagarba ir pasitikėjimas grįžta bumerangu. Jie grįžta atgal pas mane. Kaip Magda ir žadėjo, aš užauginau vaikus, kuriuos ne tik myliu, bet „su kuriais man gera būti“.
***
Su autorės sutikimu, išverstas Janet Lansbury straipsnis: RIE Parenting Basics (9 Ways to Put Respect into Action)
Motinystėje ieškote pagalbos ar paprasčiausiai palaikymo? Prisijunkite į palaikančią mamų ir specialistų bendruomenę „Augančios MES“!
Dovilė Šafranauskė ♡ @pagarbitevyste
Taip pat skaitykite:
Trukdomas kūdikis. 7 būdai vaiko koncentracijai pagerinti ir dėmesio trukmei pailginti